Helovinas - Halloween’as - švęsti ar nešvęsti? iš ties dvisprasmiškas klausimas... pabandykit, paklausti pas jaunimą bei pas močiutę, tikėtina, kad gausit du skirtingus atsakymus... Juk "kuo žmogui daugiau metų, tuo jis dažniau susiduria su mirtimi ir įvertina atminimą. Kuo metų mažiau, tuo ta mirtis atrodo toliau, tuo ji svetimesnė". Visgi, mano manymu Lietuvoje, nelabai prigyja Halloween’as. Turbūt... tam įtakos turi metas, tiksliau - vėlinės. Nors iš tikrųjų:
Halloween’as – švenčiamas spalio 31 dieną, šventės data nėra kilnojama. Visų šventųjų diena - lapkričio 1-oji. Vėlinės minimos sekančią dieną po visų šventųjų dienos - lapkričio 2-ąją.
Kaip bebūtų, labiausiai kyla noras švęsti Heloviną – vaikams ir paaugliams... Helovinas yra viena seniausių švenčių pasaulyje, kilo iš pagonių, kurie šią naktį garbindavo mirusiuosius. O tradicija šią naktį persirengti kilo iš senovės Keltų, kurie tikėjosi, kad naktį atklydę vaiduokliai neatpažins gyvųjų.
Dažniausia Helovino kilmės versija – tai Keltų šventė, kuri lapkričio 1-ąją pažymėdavo ir Keltų naujuosius metus, ir dieną, kai buvo tikima, jog mirusiųjų sielos grįždavo aplankyti žemės.
Legenda byloja, kad šią dieną bekūnės dvasios tų, kurie mirė einamais metais, ieško gyvų kūnų, kad juos užvaldytų kitiems metams. Buvo tikima, kad tai buvo vienintelis šansas pomirtiniame gyvenime. Be abejo, gyvieji nenorėjo būti užvaldyti, todėl spalio 31-ąją gyventojai namie užgesindavo ugnį, kad jie taptų šalti ir atgrasūs. Jie persirengdavo įvairiausiais šėtoniškais kostiumais ir triukšmingai vaikščiodavo gatvelėmis, bandydami savo triukšmu išgąsdinti dvasias, kad jos neužvaldytų kūnų.
Tačiau pats pavadinimas "Halloween" turi krikščioniškas šaknis. Stengdamiesi išguiti akivaizdžiai nekrikščioniškas šventes, Romos katalikų bažnyčia įtraukė kai kurias šventes į krikščionių kalendorių. Jie šias šventes tiesiog perėmė.
731 metais lapkričio 1-oji buvo paskelbta Visų Šventųjų diena. Taip spalio 31-oji tapo Visų Šventųjų išvakarėmis, angliškai – All Hallows Eve, laikui bėgant sutrumpėjusi iki “Halloween”. Net skatinant tokius papročius, kaip persirenginėjimas šventaisiais, lapkričio 2-osios paskelbimas Vėlinėmis, kai kurie nekrikščioniški Helovino elementai išliko iki šių dienų. Na o keletas motyvai paveldėti netgi iš Amerikos čiabuvių. Į Ameriką Helovinas atėjo XIX amčiaus viduryje. Šią šventę čia atsivežė airių imigrantai.
Vaišių arba pokšto paprotys (trick-or-treat, kai žmonės – dažniausiai vaikai – vaikšto po namus ir prašo saldainių, o jei negauna, krečia pokštus), manoma, kilo ne iš Keltų, bet iš vieno IX amžiuje buvusio papročio, kai lapkričio 2 dieną krikščionys ėjo iš namų į namus, prašydami „sielos pyragėlių“, pagamintų iš kvadratinių duonos gabalėlių su razinomis. Kuo daugiau jų žmonės gaudavo, tuo daugiau maldų jie prižadėdavo už pyragų davėjų mirusius artimuosius. Tuo metu buvo manoma, kad mirusieji lieka tarp žemės ir dangaus ir net nepažįstamojo malda gali padėti sielai pasiekti dangų.
Taigi, nors kai kurie kultai Heloviną skelbia savo mėgstamiausia švente, pati diena nėra kilusi iš demoniškų dalykų. Ji išaugo iš Keltų ritualų, kai buvo švenčiami Naujieji metai bei iš viduramžių europiečių maldininkų ritualų.
Taigi, šventė yra tiek bloga, kiek kas nors bando ją tokią padaryti... bu bu bu
Na mes šunybių nekrėsim, bet pabandysim savo šventinę nuotaiką perkelti į derinukus...
Apžiūrėkim ar pavyko ;)
Konkursas - Vaiduoklių šventė
Konkurso "Vaiduoklių šventė" nugalėtoja
