2016 m. kovo 1 d., antradienis

Labas, Pavasari!


Kovo 1-oji – pavasario pradžia. Kartais atšiauri ir snieguota, kartais drungna ir lietinga. Viskas pasaulyje keičiasi: laikas, gamta, žmogus. Laikas bėga... 
Žiemą keičia pavasaris. Pavasaris tarsi atgimimas. Sužaliuoja, pražysta augalai ir medžiai. Parskridę paukščiai džiugina giesmėmis. Žmonės širdimi pajaučia tą atgimimo džiaugsmą, kurį palydi nuoširdūs rūpesčiai ir darbai. Šįryt mane pažadino saulės spinduliai pasibeldę į mano langą. Pirmą kartą po tokio ilgo laiko (žiemos) aš atsibudau su ugnele, jaučiau, jog šiandien nuveiksiu ką nors neįtikėtino, linksmo bei gero… Apsivilkau pačius lengviausius bei patogiausius drabužius, pavalgiau bei kupina jėgų bei ryžto išėjau į kiemą. Ten sutikau laiškininką


Gavau aš šiandien laišką nuo… pavasario! Tas šelmis taip ilgai man neparašė. Nuo pernai metų dingo kaip į vandenį – nei laiško, nei žinutės, nei paskambino, nors… tiesą sakant, jis ir nežadėjo. Pati aš jį aklai įsižiūrėjau… Juk šitaip mergino mane ir rodė dėmesį, Ne dieną ir ne dvi – visus tris mėnesius… Kiekvieną rytą, langą vos praverdavau, Jis vėjo pirštais plaukus man kedendavo Ir pasivaikščiot vesdavosi į gojų, o ten… žibuoklių lūpom išbučiuodavo. Kaskart saldžia klevų sula nugirdęs, mano akis ir skambų juoką girdavo… Kai naktimis skaičiavome žvaigždynus, Jis dovanojo kvepalus alyvinius… O jau gėlių, gėlių – žydėjo visas sodas, net takas buvo obelų žiedais nuklotas… Kartu dar pienių žiedus vynui rinkom, o štai paskui kažkur staiga jis dingo… 
Bet šiandien aš iš džiaugsmo nestygstu, Jis man parašė – aš GRĮŽTU!

 Prasmingiausia, kai vienu ritmu plaka žmogaus ir gamtos širdis ...


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą