Žiema, žiema...!

Laukiu žiemos... Kad snaigės puriu patalu užklotų pilką depresišką žemę... Kad šaltis ant langų nutapytų neįtikėtino grožio paveikslus, į kuriuos žiūrint, atgimtų grožio pajautimas ...Kad vaikščiodama tarp baltutėlių šerkšnotų medžių, pajausčiau tą mistišką artėjančios laimės akimirkos nuojautą... Laukiu to ypatingo baltumo. Baltas dangus, balta žemė, baltas oras... Baltos mintys ir jausmai... Laukiu žiemos, lyg tuščio balto popieriaus lapo, kuriame baltu rašalu pradėsiu rašyti naują baltą savo gyvenimo scenarijų... Jame būtinai bus Meilė, ramybė, jaukumas, sutarimas, šiluma, šviesa, džiaugsmas ir viltis...!