Labas, pavasari !

Tu, pavasari, ar tau negėda? 
Vaikščioji paniuręs pamiškėm tingiai, 
Kai žiema, užėmus tavo vietą, 
Šaiposi pūgom šaltom smagiai! 

Jau seniai krūtinę mums kutena 
Tolimos svajonės apie žiedus, kvepiančias gėles. 
Apie tai, kaip tu drauge su saulės šypsniu 
Gaivini po vieną medžių šakeles. 

Paskubėk ateit, nusišypsok pasauliui, 
Kuo švelniausiais vėjo bučiniais! 
Pasibelsk garsiau į mūsų širdis, 
Atgaivink lietaus lašais gaiviais. 

Nektaru gaiviu kas rytą girdyk, 
Žadink tyrą meilę mūsų širdyse. 
Tu, pavasari, ar tau negėda? 
Skleisk žiedus – it vaikas šilumą ir gėrį delnuose. 

Autorius nežinomas 

Jums noriu palinkėti iš visos širdies,

Kad sieloje gerumo gėlės skleistųs.

Kad naujos jėgos vėl atgimtų su gamta,
Kad šviesią mintį dar geresnė keistų.
Kad duona ir medum kvepėtų Jūsų namai...

Su atbundančia gamta! Su pavasariu!