Laiškas nuo pavasario...

Gavau aš šiandien laišką nuo… pavasario.

Tas šelmis taip ilgai man neparašė.
Nuo pernai metų dingo kaip į vandenį –
Nei laiško, nei žinutės, nei paskambino,
Nors… tiesą sakant, jis ir nežadėjo.

Pati aš jį aklai įsižiūrėjau…
Juk šitaip mergino mane ir rodė dėmesį,
Ne dieną ir ne dvi – visus tris mėnesius…
Kiekvieną rytą, langą vos praverdavau,

Jis vėjo pirštais plaukus man kedendavo

Ir pasivaikščiot vesdavos į gojų,

O ten… žibuoklių lūpom išbučiuodavo.

Kaskart saldžia klevų sula nugirdęs,

Mano akis ir skambų juoką girdavo…

Kai naktimis skaičiavome žvaigždynus,

Jis dovanojo kvepalus alyvinius…

O jau gėlių gėlių – žydėjo visas sodas,

Net takas buvo obelų žiedais nuklotas…

Kartu dar pienių žiedus vynui rinkom,

O štai paskui kažkur staiga jis dingo…

Bet šiandien aš iš džiaugsmo nestygstu,

Jis man parašė – aš grįžtu!